Kiekvienam žmogui norisi atrasti save – užsiimti tuo, kas ne tik atneša norimas pajamas, bet ir leidžia save realizuoti. Nors šiais laikais prestižiniu laikomas aukštasis išsilavinimas, ypač informacinių technologijų srityje, pasak Gedimino Vyšniausko, „Fazer Lietuva“ cecho darbininko, kiekviena specialybė gali būti perspektyvi, jei tik atliekamas darbas domina ir patinka. Jaunas vyras, kompiuterinių tinklų studijas iškeitęs į maisto gamybą, duonos kepimo procesais susižavėjo dar vaikystėje, o dabar gali drąsiai teigti, kad toks darbas – ne tik rimtas mokslas, bet ir garbė.

Pirmą kartą „Fazer Lietuva“ kepykloje G. Vyšniauskas pradėjo dirbti vos pabaigęs mokyklą. Čia jam labai patiko ir kolektyvas, ir veiklos specifika, tačiau šeimos nariai pastūmėjo toliau tęsti mokslus universiteto studijose. Dažni tėvai vaikams nori „geros“ specialybės, tad kai vaikinui tapo sunku apsispręsti, kokias studijas rinktis, šeimos nariai ir giminaičiai pastūmėjo mokytis programavimo.

„Kad šis dalykas yra ne man, supratau per kelis mėnesius. Todėl galiausiai nusprendžiau mesti studijas, ir visai netrukus grįžau dirbti į „Fazer Lietuva“ kepyklą. Padirbęs kelis mėnesius supratau, kad man patinka, tai, ką darau: duonos kepimo technologijos ir procesas kur kas įdomesnis nei kompiuterinis programavimas. Tad užsimerkęs prieš visų artimųjų rekomendacijas, Kauno kolegijoje pradėjau studijuoti maisto technologijas“, – pasakoja G. Vyšniauskas.

Laimę galima rasti ir Lietuvoje

Prisipažinęs, kad yra tekę galvoti apie emigraciją, Gediminas teigia, kad galiausiai vis tiek nusprendė pasilikti čia, Kaune, nes jam gera ir pačiame mieste, ir kepykloje. Nors užsienyje už tą patį darbą galima gauti daugiau, pasak jo, svarbu ne tik pinigai. Garbės ir laimės, anot pašnekovo, už pinigus nenusipirksi.

„Dirbdamas „Fazer Lietuva“ kepykloje, jaučiuosi, kad darbdaviui rūpiu. Turime visas socialines garantijas, stengiamasi dėl mūsų, darbuotojų, saugos ir aplinkos sąlygų. Be to, kadangi įmonė tarptautinė, vadovai stengiasi pranešti, kas vyksta ne tik pas mus, Lietuvoje, bet ir užsienio kepyklose. Daromi kasmetiniai susirinkimai, kurių metu parodoma įmonės statistika, yra skelbimų lentos, kuriose galima sužinoti apie kiekvienos dienos sėkmes ir nesėkmes. Tai leidžia jaustis didele ir svarbia kepyklos dalimi“, – privalumais dalijasi G. Vyšniauskas.

G. Vyšniauskas karjerą „Fazer Lietuva“ kepykloje pradėjo nuo paprasto darbininko. Dabar jis gali dirbti visose šešiose darbo vietose – nuo gaminių plikimo iki iškepimo.

Iškepti duoną – herojiškas darbas

Jaunas specialistas teigia, kad nėra neperspektyvių specialybių – yra tik neperspektyvūs žmonės. Kiekvienoje specialybėje, kad ir kokia ji būtų, tam, kad pasiektum aukščiausią laiptelį, reikia įdėti daug pastangų. Ir nors šiandien labai vertinamas technologinis mokslas, tačiau kepti duoną – taip pat garbinga profesija.

Pasak G. Vyšniausko, kepant duoną tenka nuolat galvoti, kaip viską padaryti taip tiksliai ir gerai, kad gaminys nudžiugintų žmogų, kuris jį pirks. Ir nors gaminimo procesas gali pasirodyti lengvas, iš tiesų taip nėra: dėl prasto derliaus gali kilti žaliavų problemų, sudėtinga išlaikyti tikslius parametrus, kuriais yra reguliuojamas duonos rūgštingumas. Reikia daug žmogaus darbo ir budrumo, nepasimesti, jeigu kažkas nutinka ne taip.

„Dalyvaudamas šiame procese jaučiu didžiulę atsakomybę  prieš mūsų gaminių pirkėjus. Kurioje pozicijoje bedirbčiau – duonos ar bandelių ceche – aš visada galvoju apie galutinį produktą. Man svarbus jo skonis ir išvaizda, svarbu, kad jis neapviltų tų, kurie parduotuvėje šį gaminį įsidės į savo pirkinių krepšelį. O kartais būna tikrai sunku: žaliavos ar įrengimai ožiuojasi, pasitaiko naujų gaminių kaprizų, būna, kad ir kolegos padaro netikslumų – tačiau gaminys turi gautis toks pats, kaip visada, nes pirkėjui neįdomi mūsų gamybos virtuvė. Ir tada tokiose situacijose reikia maksimaliai įsitempti, prisiminti viską, ką kažkada esi išmokęs, kokius patarimus esi gavęs iš savo vyresnių kolegų. Ir padaryti taip, kad ir kolegos, ir pirkėjai būtų laimingi“, – teigia G. Vyšniauskas.

 

Meilę duonai įskiepijo nuo vaikystės

Tačiau G. Vyšniausko istorija „Fazer Lietuva“ kepykloje atrastu mylimu darbu nesibaigia. Gedimino tėtis „Fazer Lietuva“ kepykloje dirbo, kol išėjo į pensiją – net 20 metų. Jis vaikinui yra didelis autoritetas, įskiepijęs meilę duonai. Prisiminimais iš vaikystės pasidalinęs Gediminas teigia, jog pamena savo tėvą visiškai atsidavusį darbui, kad tik galutinis rezultatas nudžiugintų duonos pirkėją.

„Fazer Lietuva“ kepykloje Gediminas pirmą kartą apsilankė dar vaikystėje, kai kartu su klase sudalyvavo ekskursijoje. Jau tada, tėčio vedžiojamas už rankos, Gediminas pasakoja, kad jį labiausiai sužavėjo tarsi stebuklingi ir išmanūs duonos kepimo įrenginiai, iš kurių išsiskyrė didžiulis besisukantis duonos aušinimo bokštas.

Vyras priduria, kad kai kurie ilgamečiai kepyklos darbuotojai, kurie čia dirba po 15-20 metų, prisimena jį dar labai mažą vaikinuką, kurį už rankos po kepyklą vedžiodavo tėvas.

„Ne veltui tėtis buvo gamybos vadovu – jam ne tik labai rūpėjo gaminama produkcija, bet taip pat jis mokėjo sutarti su savo darbuotojais. Net ir dabar, kai sutinku ilgiau čia dirbančius kolegas, jie negaili šiltų žodžių mano tėčiui. Todėl jaučiuosi dar labiau įpareigotas dirbti kruopščiai ir gerai“, – pasakoja G. Vyšniauskas.

Vaikinas džiaugiasi, kad gali sekti tėvo pėdomis ir dirbti „Fazer Lietuva“ kepykloje, bei juokiasi, kad čia jau yra dirbę kone visi šeimos vyrai – vyresnis brolis kepykloje taip pat praleido net šešis metus. Apie ateitį kepykloje galvojantis Gediminas neslepia, kad turi svajonių kada nors ir pats tapti kepyklos vadovu ir juokais priduria, kad galbūt vieną dieną čia darbuosis ir jo sūnus.